| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Akmenų rūža, dar vadinama Velnio keliu – natūralus pylimas su riedulių sankaupomis, apie 10 km nusidriekęs nuo Šiaulių link Bubių, kertantis kelią A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas . Į šį akmeningą ruožą patenka keletas Šiaulių kaimiškosios ir Bubių seniūnijų gyvenviečių kaip antai Verduliai, Gegužiai, Šlepkai, Meškiai, Aukštelkė, taip pat Viesulų miškas. Apylinkių miškingose vietose aptinkami unikalūs akmenų ruožai nuo seno vadinami „rūžomis“, yra paskutinio ledynmečio suformuoti akmenų pylimai. Akmenys pasklidę išlikusiose 3-5 m aukščio, iki 300 m pločio pylimo atkarpose. Yra išlikusios aštuonios akmenų grandinės atkarpos, kurių ilgis siekia nuo 0,5 iki 1,8 km, plotis – nuo 25 iki 200 m. Daugelyje vietų kyšo pavienių apsamanojusių akmenų nugaros, kiti glūdi žemėje. Daugelis jų suskaldyta, panaudota kelių ir naujų gyvenviečių statybose ar buvo sustumdyti buldozeriais. Akmenų rūža įrašyta į saugomų geologinės svarbos objektų, vadinamų geotopais, sąrašą. Šiaulių pietiniame paribyje esantis riedulynas pažymėtas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose. 2026 m. duomenimis, šis geotopas apsaugos statuso neturėjo, tačiau buvo vertinamas kaip potencialus gamtos paveldo objektas. |
liepos 29 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Heinsa (kor. 해인사 = Haeinsa, handža: 海印寺, „Jūros mudros šventykla“) – budistinė šventykla ir vienuolynas esanti centrinėje Pietų Korėjoje, Pietų Gjongsango provincijos šiauriniame pakraštyje. Tai yra viena svarbiausių Korėjos son budizmo šventyklų, garsėjanti didžiausiu pasaulyje budistinių tekstų rinkiniu tripitaka koreana. 1962 m. Pietų Korėjos vyriausybė ją paskelbė nacionaliniu turtu. 1995 m. ji buvo pripažinta pasaulio paveldu. Pastatai, kuriuose saugoma „Tripitaka Koreana“, yra unikalūs, ir dokumentų apsaugai naudoti metodai buvo ypač išradingi. Šventykloje siūlomos nakvynės ir budistinės meditacijos programos. Šventykla pirmą kartą buvo pastatyta 802 metais. Pasak legendos, vienuoliai Sunungas ir Idžongas grįžo iš Tang Kinijos ir išgydė Silos karalystės valdovo Edžango žmoną nuo ligos. Atsidėkodamas už Budos malonę, karalius įsakė pastatyti šventyklą. Kitas legendos variantas teigia, kad šventykla sulaukė į budizmą atsivertusios Silos karalienės paramos. Iš viso šventykla išgyveno septynis stiprius gaisrus. Kompleksas buvo renovuotas Gorjo karalystės laikais X a., taip pat Džosono dinastijos laikais 1488, 1622 ir 1644 metais. Yra išlikęs valdovo Guangheguno, atsakingo už 1622 metų renovaciją, karališkasis apsiaustas ir įrašas ant kraigo sijos. Šios savaitės iniciatyva yra UNESCO pasaulio paveldas. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
