|
Raudonoji aikštė (rus. Красная площадь) yra pati garsiausia aikštė Maskvoje. Aikštė skiria Kremlių, seniau buvusią karališkąją pilį, o dabar atliekantį Rusijos prezidento rezidencijos funkcijas, ir istorinį pirklių kvartalą, vadinamą Kitaigorodu. Kadangi visos pagrindinės Maskvos gatvės, o kartu ir pagrindiniai keliai, einantys skersai visą Rusiją, spinduliais išeina iš šios aikštės, Raudonoji aikštė neretai yra laikoma ne tik Maskvos, bet ir visos Rusijos centru. 1991 metais UNESCO įtraukė Raudonąją aikštę į pasaulinio paveldo registrą.
Žemė, kurioje dabar yra Raudonoji aikštė, anksčiau buvo užstatyta mediniais namais ir lūšnomis, tačiau 1493 metais caras išleido įsakymą, kuriuo nurodė juos visus nugriauti kaip keliančius pavojų gaisro atveju. Naujas atviras plotas, tuo metu vadintas tiesiog „Пожар“ (tariama „pažar“), ką apytiksliai būtų galima versti kaip „degėsiai“, pamažėle buvo pradėtas naudoti kaip pagrindinė Maskvos turgaus aikštė. Netrukus šioje aikštėje buvo pradėtos rengti įvairios šventės, skelbiami įsakymai, sakomos kalbos, o kartais Raudonojoje aikštėje būdavo rengiamos ir carų karūnavimo ceremonijos. Ilgainiui aikštė buvo iš visų pusių apstatyta ir buvo nuo to laiko naudojama visų Rusijos vyriausybių kaip vieta vykdyti oficialioms ceremonijoms.
Klaidingai manoma, kad aikštės pavadinimas yra kilęs dėl ją supančių pastatų statybai naudotų plytų spalvos. Iš tiesų rusiškas žodis „красная“ be „raudonas“ turi ir kitą reikšmę – „gražus“. Šis epitetas pirmiausiai buvo pritaikytas Raudonojoje aikštėje esančiam Vasilijaus Palaimintojo soborui, tačiau netrukus ir visa aikštė tapo taip vadinama. Kai kurie senieji Rusijos miestai taip pat turi centrines aikštes, vadinamas „Красная площадь“ pagal pagrindinę aikštę Maskvoje.
Sovietų Sąjungos vyriausybei sugrąžinus sostinę į Maskvą, Raudonoji aikštė išlaikė savo svarbą ir vaidino nemenką vaidmenį naujos valstybės gyvenime. Be to, kad Raudonoji aikštė buvo oficialus Sovietų Sąjungos vyriausybės adresas, ji tapo žinoma kaip pagrindinė karinių paradų rengimo vieta. Kazanės Dievo Motinos Ikonos soboras bei šalia stovėjusi koplyčia buvo nugriautos tam, kad netrukdytų sunkiosioms karo mašinoms. Taip pat buvo planuojama nugriauti žinomiausią Maskvos pastatą, Palaimintojo Vasilijaus soborą. Legenda byloja, kad Lazaras Kaganovičius, Stalino bendražygis ir Maskvos rekonstrukcijos projekto vadovas, pagamino specialų Raudonosios aikštės maketą su nuimamu soboro modeliu, ir atnešė jį parodyti Stalinui, norėdamas įrodyti jam, kad soboras trukdo kariniams paradams ir eismui. Tačiau kai Kaganovičius nuėmė soboro modelį nuo aikštės, Stalinas, pasak legendos, jį sulaikė ir tarė: „Lazarai, padėk soborą į vietą.“
Du žymiausi kariniai paradai Raudonojoje aikštėje buvo 1941 ir 1945 metais. Pirmasis buvo surengtas vokiečių pajėgoms apsuptame mieste, ir kareiviai iš Raudonosios aikštės ėjo tiesiai į frontą. Antrasis buvo surengtas švenčiant pergalę prieš fašistinį režimą, ir nugalėtosios nacių armijos vėliavos buvo metamos į krūvą prie Lenino mauzoliejaus.
Daugiau…
Šios savaitės iniciatyva yra Rusija.
|
.jpg)
